Minija

Minija – vakarų Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas. Oficialios versmės yra nedideliame Didovo ežere, o hidrografinės – Sydeklio ežere (Telšių rajonas), 14 km į pietus nuo Telšių. Jeigu Minijos ilgis būtų skaičiuojamas nuo šio taško, jis siektų apie 213 km. Tačiau kadangi iš Sydeklio ištekantis upelis vadinasi Mava, tolesnė jo atkarpa tarp Ilgio ir Pluotinalio ežerų – Kliurke, ir tik žemiau Didovo ežero – Minija, tai oficialus Minijos ilgis yra tik 202 km. Teka per Ilgio, Pluotinalio, Didovo ežerus į vakarus žemiau Alkupio žiočių. Įtekėjus Salantui, pasuka į pietus, vingiuoja per Gargždus, Priekulę, įteka į Atmatą (dešiniąją Nemuno deltos atšaką).

1873 metais Vilhelmo kanalu Minija tiesiogiai sujungta su Klaipėdos uostu.

Intakai:

  • kairieji – Pala, Alantas, Žvelsa, Agluona, Veiviržas, Tenenys;
  • dešinieji – Sausdravas, Babrungas, Mišupė, Salantas.

Minijos maršrutinė juosta vandens turistams

Kilometražas nurodomas iki Minijos deltos, d - dešinėje, k - kairėje.

178km Vieškelio Plungė-Žarėnai tiltas; d senas Keturakių kaimas. Malūno užtvanka išgriauta. Kaire pakrante bėga Žarėnų-Medingėnų-Plungės vieškelis. Čia upė dar nedidelė: 5-6m pločio, 0,3-0,5m gylio, vagoje daug rėvų, medžių užvartų, užkamšų, bebrų statinių.

175km Medingėnai - apylinkės centras; per upę lieptas, žemiau jo, išardytos malūno užtvankos vietoje,- didelių akmenų sąvartynas. Tik kai vanduo labai aukštas, galima meginti slenkstį peršokti; šiaip laivelius tenka persinešti. Medingėnuose yra gimusi rašytoja M. Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana (1878-1930).

170km K intakas Pala (ilgis 20km), Užpalis; malūno užtvankos vietoje nedidelis praplaukiamas slenkstelis. Įtekėjus Palai, Minijos nuotekis padidėja, upė jau su ryškiu slėniu ir krantais; vaga pilna rėvų, didelių akmenų, seklių brastų.

167km D Viešdauba (ilgis 8km). Šio upelio krante ties Žvirzdaliais yra senovinis kapinynas. Puskilometriu žemiau k Sendvariai, vieškelio Medingėnai-Plungė tiltas. Upė tarp rėvų rangosi staigiais vingiais.

162km Daugėdai, buvusio malūno užtvanka išgriauta, praplaukti galima laisvai.

159km K Gudalių kaimas su senomis sodybomis, dideliais kiemais, gelių darželiais palangėse; per upę lieptas.

158km K Alkupis (ilgis 5km). Vingiuotoje upėje rėvos retėje. Už 0,5km, kai buvo neišgriauta Stalgėnų malūno užtvanka, šiame ruože prasidėdavo ramus, gilus upės baras - patvanka.

156km K Vitkai. Kiek žemiau, artėjant prie Stalgėnų, k upės krantas aukštėja ir statėja. Už 1 km vieškelio tiltas.

154km D Sausdravas (ilgis 25km). Žemiau, už 1 km, vieškelio tiltas. Sausdravas nuo Svisos upės iki žiočių ir Minija nuo sausdravo iki žiočių - ichtiologinis draustinis (draudžiama žvejoti ar kitaip trukdyti žuvims neršti). Kiek tolėliau k Stalgėnai - apylinkės centras. Buvusio malūno ir lentpjūvės užtvanka išgriauta. Vieškelio Plungė-Rietavas tiltas, vandens matavimo punktas.

152km K Lukna (ilgis 14km). Aukštoje upės pakrantėje eglėmis ir kitais medžiais apaugės piliakalnis, vadinamas Skruodienės kalnu. Gražioje, senais ąžuolais pasipuošusioje Luknos-Minijos santakoje yra Dainų slėnio aikštelė ir aukuras. Čia stalgėniškiai rengia įvairias gegužines, pasilinksminimus, šventes. Puiki vieta postoviui, nakvynei.

148km D Lekemės kaimas, piliakalnis, vietos žmonių Lapinsko kapu vadinamas. Jame palaidotas 1942m. miręs mokytojas laisvamanis J. Lapinskas. Prasideda didžiosios Lekemės kilpos. Čia upė laužiasi per kalvotą ir miškingą Žemaitijos aukštumos ruožą. Upėje daug rėvų, rėvinių patvankų. Kairėje pakrantėje plyti Juodeikių miškai, kurių eglės ir berželiai vietomis taip pasvirę, kad sudaro tikrą tunelį, upės vagoje čia dažnai būna nuo stačiai eroduojančių šlaitų suvirtusių ir bebrų pagraužtų medžių.

139km D Didžioji Sruoja (ilgis 7km); puskilometriu žemiau - Mažoji Sruoja (ilgis 8km). Baigiasi "laukinis" upės ruožas. Tiesiai iki Plungės tik 6km.

137km D Nausodis. Prie Plungės-Kulių kelio ant kalvos, apaugusios pušimis, yra griautinis ir degintinis kapinynas, Kapkalniu vadinamas,- archeologinis paminklas. Nausodžio apyl. bibliotekoje yra kraštotyros muziejėlis. Upėje, išgriautos neveikiančio malūno užtvankos vietoje, metrinis slenkstis.

132km Vieškelio Plungė-Kuliai tiltas. Kairiajame Minijos krante, už 0,5km nuo tilto, prie pat kelio į Kulius, keroja S. Mingėlos ąžuolas - gamtos paminklas. Jo aukštis 17m, apimtis 7,5m. 0,5km žemiau Plungės-Kulių vieškelio tilto, buvusioje Mardosų malūno išgriautos užtvankos vietoje, nedidelis praplaukiamas slenkstelis.

130km K Vieštovė (ilgis 11km), Santakis, vieškelio Plungė-Šiemuliai tiltas. Artėjant prie Stonaičių HE, upė palaipsniui rimsta, platėja ir gilėja. Prasideda elektrinės patvanka.

128km D Babrungas (ilgis 59km) atiteka iš didelio Platelių ežero (Virkštos). Už 300m buvusi Stonaičių HE. Elektrinės mašinos demontuotos, liko tik užtvanka (aukštis 3,5m) ir mūrinio pastato griaučiai d krante. Praplaukti galima tik lataku. Plaukiant dviese, apie 1,2m aukščio banga užpila ekipažą. Tačiau uždengus baidarės priekį sandariu tentu ir vienam sėdint užpakalinėje sedynėje - nesunkiai nušokama. Minijos-Babrungo santakos slėnys - tinkama vieta postoviui, nakvynei.

125km D Kleipščiai; k ilgas (apie 4km) Pakutuvėnų kaimas, koplytėlė ir senos kapinaitės. Upėje išgriauto malūno užtvanka. Toliau upėje nemaža didelių akmenų, rėvų, seklumų.

123km K Pakutuvėnų piliakalnis, Pilele vadinamas. Minijoje stambūs akmenys, didelis "Čeraunyko" riedulys (ne ką mažesnis už Anykščių Puntuką); d pakrantėje lapuočių miškai.

117km D Narvaišiai; išgriautos malūno užtvankos liekanos nesunkiai praplaukiamos; kabantis lieptas. Kaimas nusitęsęs apie 4km. Abiejuose upės krantuose vešlūs miškai, k pakrantėje pirmąkart pasirodo spygliuočių miškai. Geros vietos stovyklai, nakvynei.

113km D Liepgiriai, k Aleksandravas. Kretingos-Šiaulių plento gelžb. tiltas; kiek žemiau - išgriauto Liepgirių malūno užtvankos liekanos, nedidelis slenkstelis (prieš įplaukiant į garsąją Dyburių kilpą).

112km K Dyburiai, senovinis kapinynas, XIX a. koplytėlė; d Bulikai. Prasideda įdomiausias Minijos baras - didžioji Dyburių kilpa. Jos plotis apie 4km, o siauriausioje vietoje - vos 100m. Upė nukrenta beveik 9m. Kilpos bare visur akmenys, daug slenksčių. Gana atidžiai reikia manevruoti, tarp akmenų ieškant sunkiai pastebimo farvaterio. Tai labai įdomus, bet sunkus ir sudėtingas ruožas. 1937 čia buvo projektuojama prakasti tunelį ir pastatyti derivacinę elektrinę.

111km Yra projektas čia ant Minijos įrengti Aleksandravo tvenkinį; užtvankos gylis - 20m, tvenkinio plotas 908ha. Kai tvenkinys bus įrengtas, jo patvanka į aukštupį iššsilies 4-5km aukščiau Babrungo žiočių.

105km K Cigonaliai; aukštas, status šlaitas, nuo kurio atsiveria gražūs Dyburių vaizdai; d Puidogalis. Čia rėvos pradeda kiek mažėti, ilgesni ir jų patvenktiniai ruožai.

102km D Prystovai, didelė atodanga. Upėje vėl virtinė rėvų, didelių akmenų; ramesnėse patvenktose vietose tanki vandens augmenija.

101km K Mišupė (ilgis 27km); k Dauginčiai, piliakalnis, vadinamas Pilele. Išgriauto malūno užtvankos vietoje pusmetrinis slenkstis; vagoje vis dar rėvos, dideli akmenys. Kiek žemėliau d Kūlupėnai.

99km D Sauseriai. Senslėsnyje, apie 0,4km į šiaurės rytus nuo Minijos-Salanto santakos, medžių paunksnėje, stūkso nedidelis Sauserių piliakalnis. Netoliese, Temužinės miške, Žalčio dauboje, kūlgrinda; k Lapgaudžių miškas. Artėja prie pabaigos Minijos kanjonas, rėvų patvenktis ruožai jau gerokai ilgesni.

97km D Salantas (ilgis 43km). Minija, nusileidusi nuo Žemaičių aukštumos ir įtekėjusi į platų Salanto slėnį keičia ir kryptį (iš šiaurės rytų į pietus). Salantui žymiai papildžios Minijos nuotekį, pakinta ir upės pobūdis: ji gilesnė ir daug lėtesnė, rėvos žemesnės, o jų patvenkti ruožai ilgesni. Iki Kartenos geležinkelio stoties - tik 1,5km.

89km Šiaulių-Kretingos plento tiltas; k Alantas (ilgis 39km); d Kartena - miestelis, viena iš seniausių Žemaitijos gyvenviečių. Kartenos piliakalnis įrengtas aukštoje kalvoje, iš šiaurės ir šiaurės vakarų apjuostas Minijos. Medinė Kartenos bažnyčios varpinė (XIX a.) - architektūrinis paminklas. Upėje, buvusioje Kartenos malųno išgriautos užtvankos vietoje, akmenų sąvartynas.

84km D Rabuliai. Išlaužtos malūno užtvankos vietoje, pusmetrinis slenkstis; keltis bei leistis galima tiesiog per prolaužos vidurį. Kairiajame upės krante Žalgirio miškas - gera vieta stovyklai, nakvynei.

76km K Kartanalė (ilgis 13km), d Raguviškiai, gatvinis kaimas; vakariniame pakraštyje Žalgirio miškas, paupyje prie Minijos - turistų poilsiavietė; upę pertveria gelžbetonio tiltas.

73km K Baubliai, gyvenvietė, 120ha parkas.

68km Pikteikiai. Upėje, buvusio Pikteikių malūno išgriautos užtvankos vietoje, nedidelis slenkstelis. Sauserių, Rubulių ir Pikteikių buvusių malūnų išgriautų užtvankų vietoje susidarę slenksčiai panašūs į rėvas. Ties Utrių kaimų upėje keletas ištisinių akmenų pervarų, kurias padarė žvejai brakonieriai.

60km K Žvelsa (ilgis 38km), Žvelsėnai. Upė mažai vingiuota, teka tarp aukštų senslėnio krantų. Nors retokai, vis dar pasitaiko rėvų.

58km K Kvietiniai.

54km Kauno-Klaipėdos autostrados pylimas ir tiltas. Autostrada aplenkia Gargždus.

53km Gargždai, Klaipėdos rajono centras. Upėje neveikiančio malūno užtvanka (aukštis 1,8m), kurios patvanka į aukštupį tęsiasi apie 5km; per užtvanką patogu keltis d krantu. Minijos pakrantėje šlama gražus parkas, mieste veikia didelis statybinių medžiagų kombinatas. K Minijos krante stovi Gargždų piliakalnis, vadinamas Pilele. Upės krantuose rasti III-IV a. plokštiniai griautiniai kapai su akmenų vainikais. Miesto parke, karių kapinėse, palaidoti nežinomi 105 būrio pasieniečiai, žuvę Gargžduose pirmąją 2 pasaulinio karo dieną. Čia palaidotas SSRS vyr. leitenantas V. Vladičevas.

49km K Skinija (ilgis 18km). Minijai įtekėjus į Pajūrios žemumą, srovė visai sulėtėja, rėvų ir didesnių akmenų jau nėra. Baigiasi ir skaidrusis Minijos vanduo: gilaus ir ramaus žemupio dugnas dumblėtas.

44km Vieškelio Dovilai-Veiviržėnai tiltas; k Rusliai; d Dovilai. Pora km žemiau, d upės krante, yra piliakalnis, vadinamas Pilutės kalnu, Muškalniu, kartais dar Gedimino pilimi, Dovilų piliakalniu. Upėje baigiasi rėvos ir akmenys.

38km D Kalviai, vieškelio Kalviai-Pėžaičiai tiltas; k krante prie upės prisišlieja Šernų miškas (Plotas 706ha), priklausantis Klaipėdos miesto žaliajai zonai. Čia galima sustoti, statyti palapinę, kurti laužą, tačiau tik tam tikslui skirtose vietose - laikino turistų poilsio aikštelėse. Šernų miške tokia aikštelė yra d Minijos krante, apie 350m priešais tiltą. Šernų kaime, ant Minijos kranto, ties girininkija yra įdomus miško muziejėlis "Genys" (rodyklę į muziejų iš keroklio ąžuolo padarė liaudies menininkas V. Majoras). Šernų miške yra III-VII a. kapinynas su griautiniais ir degintiniais kapais.

35km K Rokai. Kiek žemiau - Lingiai, Butkai, Voveriškiai. Tarp Dituvos ir Priekulės išplatėjusioje upės vagoje nemaža seklių brastų; čia upės farvateris visą laiką vingiuoja nuo vieno kranto prie kito. Už Šernų miško k Minijos krante - Priekulės sportinių arklių žirgynas.

30km D Agluona (ilgis 20km); netoli Priekulės parko kabantis tiltas; k už Agluonų kaimo Priekulė - rašytojos I. Simonaitytės (1897-1978) gimtinė.

 

 
 

Mes Facebook`e



Padubysys

°C
Atmosferos slėgis hPa
Vėjo stiprumas: m/s
Vėjo kryptis:

Dovanų čekis!

Partneriai:
 
baidareplius.lt